Apie mus » Straipsniai

Naujienos

 

 

 

Esminės Kelių eismo taisyklių naujovės nuo 2018-11-01

 

2018 m. lapkričio 1 d. įsigalioja esminiai Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, skirti apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius – pėsčiuosius ir dviratininkus. KET nustatyti griežtesni reikalavimai vairuotojams, jiems artėjant prie pėsčiųjų perėjų bei lenkiant dviratininkus, taip pat siekiama atsakingesnio pėsčiųjų elgesio. 

 

 

SĄVOKOS

 

3.4. Elektromobilis – transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio.

 

1.Komentaras. KET atsisakyta sąvokos „elektromobilis“ apibrėžimo, nes šią sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Šis KET pakeitimas įsigaliojo 2018-10-09.

KET naudojama sąvoka „elektromobilis“ turėtų būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje: „elektromobilis – motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės“.

 

 

VAIRUOTOJŲ PAREIGOS PĖSTIESIEMS

 

„27. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.“

„30. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.“

 

2.Komentaras. Labai svarbu! Keičiamas teisinis reguliavimas nustatant reikalavimą vairuotojams, sukant į dešinę ar į kairę sankryžose, praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Toks pat reikalavimas praleisti įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį taikomas nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose.

Patvirtinti KET pakeitimai pagrįsti kitų Europos Sąjungos valstybių gerąja praktika ir suderinti su tarptautinių kelių eismą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Saugaus eismo specialistų nuomone, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus eismo dalyvius ir sumažinti žūčių skaičių pėsčiųjų perėjose, svarbu, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sukdamas sankryžoje, eismo situaciją įvertintų ir sprendimą dėl pėsčiojo praleidimo priimtų iš anksto, t. y. ne pėsčiajam jau stovint važiuojamojoje dalyje (kai vairuotojo veiksmai siekiant išvengti pėsčiojo partrenkimo jau gali būti pavėluoti), o pėsčiajam dar stovint ant šaligatvio prie važiuojamosios dalies krašto ir ketinant įžengti.

32. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra grūstis kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.“

Komentaras. Labai svarbu! Eismo saugos požiūriu nepriimtina situacija, kai vairuotojai bando paskubinti einančiuosius pėsčiųjų perėja ir siekia pravažiuoti pėsčiųjų perėją pro pat pėsčiąjį (nesilaikant saugaus šoninio atstumo), vos tik jam išėjus iš transporto priemonės važiavimo juostos. Taip elgiantis neįvertinama tai, kad pėsčiajam dėl nenumatytų priežasčių stabtelėjus kelyje (kluptelėjus, kažką pametus ir pan.), vairuotojas nespėtų išvengti pėsčiojo partrenkimo. KET 32 punkto pakeitimu nustatyta, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jų užimamos eismo juostos.

 

 

PĖSČIŲJŲ PAREIGOS

 

„44. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.“

 

3.Komentaras. Labai svarbu! KET pakeitimu nustatytas reikalavimas pėstiesiems vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Dėmesio atitraukimas nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo gali būti pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Eismo dalyviai, naudodami išmaniuosius prietaisus, sutelkdami dėmesį į pašalinius veiksmus, praranda budrumą kelyje ir kelia pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Kalbėjimo mobiliuoju telefonu, muzikos klausymo ir panašios veiklos kertant važiuojamąją dalį turi būti vengiama, jei tai atitraukia dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdo įsitikinti, kad eiti saugu.

 

 

EISMO REGULIAVIMO SIGNALAI

 

75. Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.

 

4.Komentaras. Nuo 2019-11-01 atsisakoma KET 75 punkto, kuris papildomos sekcijos rodyklės kryptimi leidžia važiuoti tik šios sekcijos signalui įsijungus. Atsisakius šio punkto kelio savininkai galės lanksčiau reguliuoti eismą sankryžose: įrengus šviesoforą su papildoma sekcija į dešinę, kai pagrindinis žalias šviesoforo signalas būtų žalias skritulio formos signalas, nedegant papildomai sekcijai į dešinę būtų leidžiama važiuoti visomis kryptimis (tarp jų ir į dešinę) pagal pagrindinį žalią šviesoforo signalą. Šiuo atveju vairuotojas, sukdamas į dešinę pagal pagrindinį žalią šviesoforo signalą, privalės duoti kelią kitiems eismo dalyviams (dviratininkams, pėstiesiems) pagal KET 158 punktą.

 

2019-11-01 įsigaliosiantys nauji (papildomi) šviesoforų signalų deriniai, siekiant lanksčiau reguliuoti dešinį posūkį

 

Duoti kelią:

Leidžiama važiuoti visomis kryptimis (pagal pagrindinį žalią šviesoforo signalą). Sukdamas į dešinę vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviratininkams, pėstiesiems), kurių judėjimo kryptį jis kerta. KET 158 p.

Leidžiama važiuoti visomis kryptimis. Į dešinę sukantis vairuotojas turi pirmumo teisę važiuoti. KET 73.1 ir 73.2 p.

*pagrindinis žalias šviesoforo signalas turi būti be rodyklių, t. y. leisti eismą visomis kryptimis.

 

 

DVIRAČIŲ EISMAS, TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠSIDĖSTYMAS KELYJE

 

„126. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į

priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad

eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų

ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro

rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m,

jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių,

traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp

transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto

priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį

kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.“

Komentaras. KET numatyta rekomendacija motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių

mašinų vairuotojams apvažiuojant ar lenkiant ta pačia kryptimi važiuojančius dviratininkus, išlaikyti ne

mažesnį kaip:

1,0 m šoninį atstumą, kai vairuojamos transporto priemonės ne didesnis kaip 50 km/h;

1,5 m šoninį atstumą, kai vairuojamos transporto priemonės greitis didesnis kaip 50 km/h.

 

856 Dviračių eismas

Informuoja, kad nurodytomis kryptimis

vyksta dviračių eismas.

 

5.Komentaras. KET papildytas nauja papildoma lentele „Dviračių eismas“, kuri informuos vairuotojus apie kelyje nurodytomis kryptimis vykstantį dviračių eismą.

.

„1.14. Dviračių pervaža (Dvi dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų), žymi vietą, kur

dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje

dalyje. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių.“

 

6.Komentaras. Nuo 2019-05-01 vieta, kur dviračių takas ar dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį,

vadinama dviračių pervaža.

 

„1.22. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į ją jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos jų), arba dviračių juostą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

7.Komentaras. Nuo 2019-05-01 dviračių juosta ten, kur yra poreikis, turėtų būti žymima plačia brūkšnine linija. Dviem lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš kvadratų, turėtų būti žymima tik dviračių pervaža.

 

 

VAŽIAVIMO GREITIS

 

8.Komentaras. Keičiamas leistinas važiavimo greitis ne gyvenvietėse važiuojant:

A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys: automagistralėse – ne didesnis kaip 100 km/h greitis (buvo 90 km/h), keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesnis kaip 80 km/h greitis (buvo 70 km/h);

mokykliniais autobusais automagistralėse – ne didesnis kaip 100 km/h greitis (buvo 90 km/h), greitkeliuose – ne didesnis kaip 90 km/h greitis (buvo 80 km/h), keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesnis kaip 80 km/h greitis (buvo 70 km/h);

krovininiais automobiliais, jų junginiais, autobusais su priekabomis greitkeliuose – ne didesnis kaip 90 km/h greitis (buvo 80 km/h).

Šiais pakeitimais siekiama mažinti greičių skirtumus keliuose ir transporto priemonių lenkimo atvejus.

 

 

LEISTINAS GREITIS, Km/h

 

A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonės, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, autobusai (įskaitant mokyklinius)

 

100 (automagistralė)

90 (greitkelis)

80 (keliai su asfalto ir betono danga)

70 Kiti keliai)

 

Krovininiai automobiliai, jų junginiai, autobusai su priekabomis

 

90 (buvo 80 greitkeliuose) (atomagistralė)

80 (keliai su asfgalto ir betono danga)

70 (kiti keliai)

 

 

DRAUDŽIAMŲJŲ KELIO ŽENKLŲ GALIOJIMAS

 

„5. Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“. Draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, taip pat ties išvažiavimu iš šalia kelio esančios teritorijos, kuriame nėra pirmumo kelio ženklų.“

 

Komentaras. Siekiant paprasčiau nustatyti draudžiamųjų kelio ženklų galiojimą eisme ir išvengti kylančių nesusipratimų dėl sankryžos, sankirtos identifikavimo ir dėl to kylančių pasekmių, KET nustatyta, kad draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios už šio ženklo esančios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“.Nuo 2010 sausio 1 d. įsigalioja kai kurie kelių eismo taisyklių pakeitimai. Pateikiame keletą jų.

 

1. Keliuose su skiriamąja juosta apsisukti bus galima tik tuomet, kai bus ženklas “apsisukimo vieta”. Nebūtinas horizontalus ženklinimas. KET punktas Nr.121.6;

 

2. Sustoti ir stovėti sankryžoje galima tik jei tai pažymėta ženklu “stovėjimo vieta”. KET punktas Nr. 155.8;

 

3. Sustoti ir stovėti draudžiama ir įkalnėje, nuokalnėje, vingyje, t.y. vietose, pažymėtose ženklais  Nr. 113, 117 ir 118. KET punktas Nr. 155.11 ir 155.12;

 

4. Gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų taksi vairuotojams, pervežantiems keleivius. KET punktas Nr. 203;

 

5. Po eismo įvykio, kuriame nebuvo sužalotų ar žuvusių žmonių, galima, užpildžius eismo įvykio deklaraciją, iškarto kreiptis į draudimo bendrovę. KET punktas Nr. 231.4;

 

6. Eismo tvarką nustatantys reikalavimai gyvenvietėse įsigalioja esant ženklams gyvenvietės pavadinimas ir pradžia. KET punktas Nr.550 (1 priedas);

 

7. Ženklas „automatinio greičio kontrolė“ statomas negyvenvietėse 150-300 metrų atstumu, gyvenvietėse 50-100 metrų atstumu iki prietaiso. Prireikus šis ženklas gali būti pastatytas kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas lentelėje Nr.801.

 

Kitus pakeitimus galite peržiūrėti čia:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=310244&p_query=&p_tr2=

Žiūrėti visus įsigaliojusius pakeitimus

Žiūrėti naujausias kelių eismo taisykles

 

Motorinių transporto priemonių egzaminavimo tvarka

 

 

Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygos

 

Egzaminuojama valstybės įmonės "Regitra" padaliniuose - vairuotojų egzaminavimo centruose.

Egzaminai sudaryti iš dviejų dalių:

teorinių žinių patikrinimo ir praktinių TP valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinimo.

 

Pirmiausi laikomas teorijos egzaminas, o jį išlaikius - praktikos egzaminas. Egzaminą laikyti leidžiama sumokėjus nustatyto dydžio mokestį. Jei egzaminuojamasis neišlaiko egzamino, pakartotinai laikyti egzaminą - tiek teorijos, tiek praktikos - leidžiama ne anksčiau kaip kitą darbo dieną, iš naujo užsiregistravus egzaminui ir sumokėjus mokestį.

 

Atvykus į VĮ "Regitra" laikyti egzamino būtina pateikti šiuos dokumentus:

 

1. Vieną iš asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.

2. Mokymo kurso baigimą patvirtinantį dokumentą.

3. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.

4. Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, kad jis baigė mokymą pagal

privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą.

 

 

Teorijos egzaminas

 

Teorijos egz. laikomas kompiuteriu, egzaminuojamajam pateikiamas testas su pasirenkamais atsakymais. Testą sudaro 30 klausimų, spręsti skiriama 30 minučių. Pasibaigus skirtam laikui, teorijos egzaminas nutraukiamas. Laikoma išlaikytu, jei per skirtą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 80 proc. klausimų.

 

Teigiamas teorijos egzamino rezultatas galioja, iki bus išlaikytas praktikos egzaminas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.

 

 

Praktikos egzaminas

 

Praktikos egz. kelyje tęsiasi ne mažiau kaip 25 minutes. Praktikos egzamino metu tikrinami atitinkamos kategorijos TP valdymo įgūdžiai ir gebėjimai. Ypatingas dėmesys skiriamas į tai, ar egzaminuojamasis elgiasi atsargiai ir pagarbiai su kitais eismo dalyviais.

 

Praktikos egzaminas nutraukiamas:

jei daromos vairavimo klaidos ar veiksmai arba neveikimas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo TP, jos keleiviams, neatsižvelgiant į tai, ar egzaminuotojas turi imtis priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykio dėl egzaminuojamojo daromų vairavimo klaidų, pavojingų veiksmų arba neveikimo, ar ne;

dėl nenumatytų aplinkybių: eismo įvykis, pasikeitusios oro sąlygos (stipri liūtis, pūga), TP gedimas ir pan,; šiuo atveju egzaminuojamasis už pakartotinį egzaminą mokesčio nemoka, išskyrus, jei eismo įvykis įvyko dėl egzaminuojamojo kaltės;

jei egzaminuojamasis pats to pageidauja; šiuo atveju už pakartotinį praktikos egzaminą egzaminuojamasis moka mokestį.

 

Teigiamas praktikos egzamino rezultatas galioja, iki bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.

 

Su egzamino rezultatais nesutinkantis egzaminuojamasis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po egzamino gali pateikti VĮ "Regitra" generaliniam direktoriui apeliaciją dėl egzamino įvertinimo.